Apie

Projektas „HAZ-IDENT“ finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita” lėšomis.
Projektu siekiama pagerinti aplinkos apsaugos institucijų ir ūkio subjektų atstovų gebėjimus tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti pavojingas atliekas. Tik tinkamai identifikavus pavojingas atliekas galima tikėtis saugaus pavojingų atliekų sutvarkymo, kuris sudarytų prielaidas pagerinti ekologinę būklę ekosistemose ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį.
Svarbiausios naujienos
Tai gali būti naudinga
Kaip klasifikuoti ir identifikuoti pavojingąsias atliekas?
Identifikuoti ir klasifikuoti pavojingąsias atliekas galima naudojantis Vieninga pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika.
Kur atiduoti pavojingąsias atliekas?
Visose Lietuvos savivaldybėse yra įdiegtos buities pavojingųjų atliekų atskiro surinkimo sistemos – šios atliekos priimamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir be papildomo užmokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, surenkamos iš gyventojų apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi reguliariai informuoti gyventojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.
Baterijų atliekos taip pat surenkamos šių gaminių platinimo vietose, o pasibaigusio galiojimo vaistai – vaistinėse. Buityje susidarančios tuščios aerozolių balionėlių, kūno priežiūros priemonių, plaukų putų/purškimo balionėlių, vaistų buteliukų, kosmetikos, indų plovimo, skalbimo ir valymo priemonių pakuočių atliekos klasifikuojamos pagal pakuotės medžiagą (plastikinės, stiklinės, metalinės, popierinės) kaip nepavojingosios pakuočių atliekos ir tvarkomos per pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą.
Kur galima utilizuoti nenaudojamą automobilį?
Informacija, kur galima priduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
ENTP tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo forma. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.
Kokie teisės aktai reglamentuoja cheminių medžiagų tvarkymą?
Cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų – importas) ir naudojimą reglamentuoja LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, jo poįstatyminiai teisės aktai ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus saugiam cheminių medžiagų tiekimui rinkai ir naudojimui, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidai, plovikliai, trąšos, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir kt.
Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:
1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) ir
2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP reglamentas).
Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius pateikimo tvarką Aplinkos apsaugos agentūrai į Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS).
Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t.y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Japonijos), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (pirko iš tiekėjų).
Jeigu Jūsų įmonė naudoja šaldymo ir kondicionavimo įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.
Tarp kitų tiesioginio taikymo ES teisės aktų paminėtini: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų.
Atkreiptinas dėmesys, kad specialusis ploviklių, cheminių medžiagų naudojimo maisto pramonėje (pvz., maisto priedai), pašarų, taip pat biocidų, augalų apsaugos produktų, trąšų, kosmetikos reglamentavimas nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai.
Už biocidų tiekimo į rinką reglamentavimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Už ploviklių ir trąšų reglamentavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.