Lietuvoje imamasi spręsti pavojingųjų atliekų tvarkymo klausimus

2021-03-18

  • Aplinkos ministerijos iniciatyva suburta Pavojingųjų ir medicininių atliekų tvarkymo reglamentavimo tobulinimo darbo grupė pradeda nagrinėti pavojingųjų atliekų tvarkymo sektoriuje susikaupusius klausimus. Pavojingųjų atliekų tvarkytojai viliasi, kad naujoji darbo grupė ne tik iš esmės patobulins pavojingųjų atliekų identifikavimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, bet ir prisidės kuriant aiškesnę ir skaidresnę tokių atliekų identifikavimo metodiką.

    Apie netinkamą pavojingųjų atliekų identifikavimą ir netvarką pavojingų atliekų sektoriuje pastabas reiškė LR Valstybės kontrolė 2018 m. atlikto šalies pavojingųjų atliekų tvarkymo situacijos audito išvadose bei tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

    Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas sako, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų Europos šalių tokių atliekų susidarymo ir identifikavimo kontrolės srityje, o tai lemia galimybes piktnaudžiauti pavojingąsias atliekas tvarkant netinkamai ir daro nuolatinę žalą Lietuvos gamtai ir žmonių sveikatai. Dėl minėtų priežasčių pavojingosios atliekos netvarkomos ar netinkamai sutvarkytos patenka į mūsų gyvenamąją aplinką.

    „Dar 2019 m. Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija atliko galimybių studiją, kurios tikslas buvo apžvelgti vienoje pažangiausių ES šalių — Vokietijoje — taikomas pavojingų atliekų identifikavimo ir kontrolės priemones. Ši studija parodė, kad Lietuvoje atliekų identifikavimo procedūros nėra detalizuotos, t. y. nėra aišku, kaip turi būti nustatomas atliekų pavojingumas. Be to, nėra institucijos, atsakingos už atliekų identifikavimo kontrolę ir metodinę pagalbą. Apie atliekų identifikavimą paliekama spręsti pačiam atliekų turėtojui. Nėra kontroliuojama, ar atliekų turėtojai pasirenka tinkamą atliekų tvarkytoją, tai tik kartais paaiškėja jau nustačius pažeidimus atliekų tvarkytojo, priėmusio atliekas, veikloje. Tad labai tikimės, kad Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė pagaliau imsis spręsti šias ir kitas problemas pavojingųjų atliekų srityje”, — sakė Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas.

    Vienos iš pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovių “Toksika” vadovas Arūnas Dirvinskas pabrėžė, kad Lietuvoje gerąja linkme pajudėjo ledai pavojingųjų atliekų tvarkymo srityje. Pradedamas įgyvendinti Norvegijos finansinio mechanizmo projektas „HAZ–IDENT”, kurio tikslas – pagerinti aplinkos apsaugos institucijų ir ūkio subjektų atstovų gebėjimus tinkamai klasifikuoti ir identifikuoti pavojingąsias atliekas.

    „Tikimės, kad Lietuvoje turėsime išsamią esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgą ir vieningą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką, kurios iki šiol labai trūksta. Metodika svarbi tiek valstybei, tiek visiems atliekų turėtojams, identifikuojant susidarančias atliekas“, — sakė “Toksikos” vadovas.

    Pasak jo, tikimasi, kad bus parengta metodika valstybės institucijoms, įmonėms bei kitiems subjektams, kaip teisingai vertinti, taikyti ir aiškinti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų identifikavimo, klasifikavimo, siekiant, kad visos pavojingosios atliekos būtų saugiai surenkamos ir tinkamai tvarkomos.

    Pasak A. Dirvinsko, viena didžiausių problemų, kurias turėtų spręsti naujoji darbo grupė ir kuriama metodika — tai kontrolės priemonės, siekiant užtikrinti, kad pavojingosios atliekos nebūtų tvarkomos kaip nepavojingosios, jas nelegaliai šalinant nepavojingųjų atliekų sąvartynuose, komunalinių atliekų deginimo įrenginiuose, išleidžiant į nuotekas ar gyvąją gamtą.

    A.Dirvinskas tikisi, kad metodika padės nuosekliai nustatyti atliekų identifikavimo ir klasifikavimo etapus, taikomus metodus ir standartus, kurie bus privalomi visiems atliekų turėtojams bei tvarkytojams.

    “Šiai dienai Lietuvoje nėra nei vienos aukšto lygio valstybinės ir mokslo institucijų akredituotos laboratorijos, kuri galėtų paimti atliekų mėginius ir ištirti sunkiųjų metalų kiekį juose bei nustatyti jų užterštumą. Universitetai, tyrimų centrai, valstybinių institucijų laboratorijos gali suteikti tokią paslaugą, tačiau šiai dienai jos tyrimų neatlieka, nes nei viena iš jų nėra akredituota, todėl jų išvados neturi teisinės galios”, — atkreipia dėmesį A. Dirvinskas.

    Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas G. Mikulskas pabrėžia, kad iki 2025 m. turi būti sukurta atskira namų ūkiuose susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo sistema, siekiant dar labiau sumažinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų patekimą į mišrių komunalinių atliekų srautą. Siekiant pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui dėl buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo gerinimo, būtina numatyti galimybę įrengti papildomas pavojingųjų atliekų priėmimo vietas degalinių, prekybos centrų, parduotuvių, įmonių, organizacijų teritorijose ar patalpose.

    Kaip dar vieną opų klausimą naujai Aplinkos ministerijos darbo grupei A. Dirvinskas paminėjo medicininių atliekų tvarkymą. Pasak “Toksikos” vadovo, būtina tikslinti Atliekų tvarkymo taisykles ir numatyti, kad po apdorojimo medicininės atliekos būtų tik deginamos, o ne rūšiuojamos ir atiduodamos į buitinėms atliekoms skirtus sąvartynus.

    “Svarbu sugriežtinti medicinos įstaigose naudojamų medicininių atliekų nukenksminimo įrenginių naudojimo kontrolę, o ypač infekuotų medicininių atliekų tvarkymą. Tikiuosi, kad šie klausimai, jau seniai keliami ir diskutuojami, pagaliau sulauks valstybės dėmesio, ir mes Lietuvoje sukursime šiuolaikišką pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemą”, — sakė Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas G.Mikulskas.

    Informacija iš vz.lt

    Puslapis atnaujintas 2021-05-11