D.U.K

Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, šių savybių nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką.

Šio teisės akto pagrindu gyventojų ir ūkio subjektų naudojimui sukurtas elektroninis įrankis, kuris padės lengvai ir greitai surasti informaciją apie teisingą pavojingų atliekų identifikavimą, tolimesnį tinkamą tokių atliekų tvarkymą.

Siekiant išplėsti ir skatinti sukurto elektroninio įrankio naudojimą, Aplinkos ministerija viešai paskelbė ir padarė prieinamu elektroninio įrankio atvirą kodą tam skirtoje svetainėje, taip pat sukurtas WordPress įrankis naudojimui šioje platformoje. Tikimasi, kad taip įrankis bus plačiau naudojamas ir pritaikomas praktikoje ir tai palengvins pavojingųjų atliekų atpažinimą ir paskatins tinkamą jų tvarkymą.

Nuoroda į svetainę – https://github.com/AplinkosMinisterija/rusiavimo-irankis

WordPress įrankis – https://wordpress.org/plugins/aplinkos-ministerijos-norway-grants/

Visose Lietuvos savivaldybėse yra įdiegtos buities pavojingųjų atliekų atskiro surinkimo sistemos – šios atliekos priimamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir be papildomo užmokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, surenkamos iš gyventojų apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi reguliariai informuoti gyventojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.

Baterijų atliekos taip pat surenkamos šių gaminių platinimo vietose, o pasibaigusio galiojimo vaistai – vaistinėse. Buityje susidarančios tuščios aerozolių balionėlių, kūno priežiūros priemonių, plaukų putų/purškimo balionėlių, vaistų buteliukų, kosmetikos, indų plovimo, skalbimo ir valymo priemonių pakuočių atliekos klasifikuojamos pagal pakuotės medžiagą (plastikinės, stiklinės, metalinės, popierinės) kaip nepavojingosios pakuočių atliekos ir tvarkomos per pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą.

Informacija, kur galima priduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

ENTP tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo forma. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.

Cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų – importas) ir naudojimą reglamentuoja LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, jo poįstatyminiai teisės aktai ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus saugiam cheminių medžiagų tiekimui rinkai ir naudojimui, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidai, plovikliai, trąšos, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir kt.

Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:
1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) ir
2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP reglamentas).

Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius pateikimo tvarką Aplinkos apsaugos agentūrai į Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS).

Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t.y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Japonijos), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (pirko iš tiekėjų).

Jeigu Jūsų įmonė naudoja šaldymo ir kondicionavimo įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

Tarp kitų tiesioginio taikymo ES teisės aktų paminėtini: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialusis ploviklių, cheminių medžiagų naudojimo maisto pramonėje (pvz., maisto priedai), pašarų, taip pat biocidų, augalų apsaugos produktų, trąšų, kosmetikos reglamentavimas nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai.

Už biocidų tiekimo į rinką reglamentavimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Už ploviklių ir trąšų reglamentavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aplinkos ministerija parengė ir vakar išplatino rekomendacijas, kaip tvarkyti atliekas karantino metu. Nors pagal šiuo metu turimą informaciją nėra pagrindo teigti, kad komunalinių atliekų srautas galėtų būti koronaviruso plitimo židiniu, šios rekomendacijos parengtos maksimaliam gyventojų ir ypač atliekų tvarkytojų saugumui užtikrinti.

Gyventojams rekomenduojama servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio buitines atliekas mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kurį pripildžius reikėtų įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Į papildomą maišą reikėtų sudėti ir atskirai rūšiuojamas pakuočių (popieriaus, plastiko, metalo) atliekas, o jas išmesti į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.

Prekybininkams karantino metu siūloma laikinai nebepriimti užstatinių pakuočių prekybos vietų viduje rankiniu ir automatizuotu būdu (taromatuose) ir jas priimti tik lauke esančiuose taromatuose, juose užtikrinant tinkamas higienos priemones, reikiamų atstumų tarp žmonių laikymąsi.

Karantino centruose, jeigu juose yra užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu, atliekas rekomenduojama tvarkyti pagal pavojingųjų atliekų tvarkymo reikalavimus. Kaip pavojingąsias atliekas reikėtų tvarkyti ir po dezinfekavimo (viešojo transporto, daugiabučių laiptinių ir pan.) susidariusias atliekas – šluostes, pirštines, vienkartinius darbo drabužius, respiratorius ir pan., jos turėtų būti sudėtos į atskirus maišus.

Daiktų keitimosi ir paruošimo naudoti pakartotinai punktus reikėtų laikinai uždaryti. Gyventojai, jeigu nėra labai būtina, turėtų nesinaudoti stambių gabaritų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėmis, o atliekų tvarkytojams rekomenduojama jas eksploatuoti tik užtikrinant rizikos prevenciją – organizuoti veiklą taip, kad būtų išvengta grūsčių, o priduodant atliekas darbuotojai ir gyventojai laikytųsi reikiamų atstumų, kad deklaracijas gyventojai pildytų lauke. Jeigu rizikos prevencijos neįmanoma užtikrinti, šias aikšteles laikinai reikėtų uždaryti.

Rekomendacijos parengtos, įvertinus Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją, ES bei kitų šalių praktiką ir bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, atliekų tvarkytojais ir kitais socialiniais ekonominiais partneriais. Jos gali būti patikslintos tiek pagal poreikį, naujai kylančius klausimus, tiek atsižvelgus į gautą naują informaciją.

Strateginės komunikacijos skyrius