Eurostato duomenimis, 2018 m. vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai susidarė 12 kg pavojingųjų buitinių atliekų, tuo metu Europos Sąjungos vidurkis siekia 9 kg. Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų susiduria su pavojingųjų atliekų identifikavimo problemomis, nežino, kas jas surenka, kam jas atiduoti.
Suprasdama pavojingųjų atliekų identifikavimo svarbą ir siekdama tobulinti šių atliekų tvarkymo sistemą, Aplinkos ministerija vykdo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą HAZ-IDENT projektą, kurio tikslas – pagerinti aplinkos apsaugos institucijų, ūkio subjektų atstovų ir gyventojų gebėjimus tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti pavojingąsias atliekas.
Kaip rūšiuoja lietuviai?
Lietuvoje buityje dažniausiai susidaro tokių pavojingųjų atliekų, kaip dažų, lakų, tirpiklių, skiediklių ir klijų likučiai, pakuotės nuo įvairių pavojingų medžiagų, tušti aerozolių flakonai, asbesto (šiferio) atliekos, neveikianti elektros ir elektronikos įranga, automobilių priežiūros atliekos (tepalai, alyvos, poliravimo priemonės ir pan.).
Įgyvendinant projektą HAZ-IDENT ir rengiant esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgą, UAB „Ekokonsultacijos“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip buityje susidarančias pavojingąsias atliekas rūšiuoja Lietuvos gyventojai ir dėl kokių priežasčių jie to nedaro.
Pasak UAB „Ekokonsultacijos“ atstovės Linos Šleinotaitės-Kalėdės, dauguma apklaustųjų gyventojų iš dalies žino, kokios buityje susidarančios atliekos yra pavojingos ir kad jas reikia atskirti nuo kitų atliekų. Šias atliekas bent iš dalies rūšiuoja net 86 proc. apklaustųjų. 14 proc. nurodė, kad jų visai nerūšiuoja, o tiesiog išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba galvoja, kad tokios atliekos jų namų ūkyje nesusidaro.
2018–2020 m. atlikti tyrimai parodė, kad gyventojų išmetamų pavojingųjų atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro vidutiniškai 0,6 proc.
Apklaustieji pavojingųjų atliekų nerūšiuojantys gyventojai teigė, kad nežino, kaip tai reikėtų daryti teisingai, o kas penktas apklaustasis mano, kad apie tai trūksta informacijos. Maždaug tokia pati dalis apklaustųjų visą reikiamą informaciją gauna iš televizijos ar randa internete. Vis dėlto dauguma tyrimo dalyvių (80 proc.) nurodė, kad tinkamai tvarkyti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas juos paskatintų didesnis informacijos kiekis apie teisingą tokių atliekų rūšiavimą ir tvarkymą.
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojų namuose daugiausiai susidaro buitinės chemijos ir valymo priemonių likučių, pasenusių vaistų ar medicinos priemonių, asmens higienos ir kosmetikos priemonių likučių. Dažniausiai šias pavojingąsias atliekas Lietuvos gyventojai teigė nuvežantys į degalinėse, parduotuvėse ar kitose vietose įrengtus specialius tam tikroms atliekoms rinkti skirtus konteinerius, surinkimo vietas, rečiau – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba, jeigu tai seni vaistai, į vaistinę.
Kur atiduoti pavojingąsias atliekas?
Visose Lietuvos savivaldybėse yra įdiegtos buities pavojingųjų atliekų atskiro surinkimo sistemos – šios atliekos priimamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir be papildomo užmokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, surenkamos iš gyventojų apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi reguliariai informuoti gyventojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.
Baterijų atliekos taip pat surenkamos šių gaminių platinimo vietose, o pasibaigusio galiojimo vaistai – vaistinėse. Buityje susidarančios tuščios aerozolių balionėlių, kūno priežiūros priemonių, plaukų putų/purškimo balionėlių, vaistų buteliukų, kosmetikos, indų plovimo, skalbimo ir valymo priemonių pakuočių atliekos klasifikuojamos pagal pakuotės medžiagą (plastikinės, stiklinės, metalinės, popierinės) kaip nepavojingosios pakuočių atliekos ir tvarkomos per pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą.
HAZ-IDENT projekto metu bus sukurta nacionalinė vieninga pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika, skirta valstybės, savivaldos institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. Ji leis teisingai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, siekiant jas saugiai ir efektyviai surinkti ir tvarkyti.
Remiantis parengta metodika, numatoma parengti pavojingųjų savybių įvertinimo įrankį gyventojams apie komunaliniame sraute susidarančių atliekų priskyrimą pavojingosioms atliekoms.
Be to, bus organizuojami mokymai, kurių tikslas – apmokyti aplinkos apsaugos institucijų ir įmonių, vykdančių atliekų tvarkymo veiklas, atstovus naudotis sukurta vieninga atliekų identifikavimo metodika.
Šaltinis – 15min.lt